



Savanoriauti į Lietuvą pirmieji atvyko italų senjorai, o
kitais metais 6 lietuviai vyks į Italiją. Trims savaitėms pagal projektą į
Vilnių iš Milano, Romos ir kitų Italijos miestų atvykę šeši senjorai pasirinko
dalyvauti gamtosauginėse akcijose, talkinti Vilniaus Caritas organizacijose bei
prisidėti organizuojant turiningą laisvalaikį vaikams iš padidintos rizikos
šeimų nevalstybiniame vaikų darželyje „Nendrė“.
Lietuvoje senjorų savanorystė dar gan retas reiškinys, todėl
susitikimai su Italijos senjorais yra gera paskata Lietuvos senjorams būti
aktyvesniais įsiliejant į savanorių gretas. Italijos senjorai turi nemažai
patirties, nes jie nuolat savanoriauja įvairiose organizacijose ir turi ką
papasakoti lietuviams.
Italijos senjorai išgirdę, kad poilsiautojai prie ežerų
palieka krūvas šiukšlių, mielai sutiko talkinti jas renkant.
Vilniaus Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos
atstovai įsitikinę – savanoriai ne tik apšvarino Balsio ežero pakrantes, bet davė
drausmingumo bei elgesio gamtoje pamoką šiukšlintojams, kurių daugumos amžius
dar tik vos vos telpa į „junior“ amžiaus tarpsnį.
Italijos senjorai ne tik mokė „Nendrės“ vaikus gaminti
lazaniją, bet ir papasakojo jiems apie Italiją, smagiai su jais žaidė, mokydami
vieni kitus savo kalbos.
Projektas buvo skirtas ne trik tam, kad nuveikti visuomenei naudingus darbus, bet ir praplėsti savo akiratį, susipažinti su kitos šalies kultūra, tradicijomis, papročiais. Italijos senjorai buvo maloniai nustebinti susitikimu su grupe Italijos studentų viešinčių Lietuivoje.
Jie daug keliavo po Lietuvą, aplankydami muziejus, parodas, architektūros ir gamtos paminklus. Taip pat lankėsi namuose pas Lietuvos senjorus, kurie ruošiasi savanorystei Italijoje. Susipažino su busimos mainų dalyvės dailininkės J.Urbienės darbais bei patys turėjo progos išbandyti savo meninius gebėjimus - tapyboje ant šilko, piešiant natūraliais augaliniais dažais.
Tokie projektai, organizatorių ir dalyvių įsitikinimu,
skatina senjorus pasijusti reikalingais aktyviais socialinio gyvenimo
veikėjais, suteikia galimybę jiems į pasaulį pažvelgti plačiau, atveriant jiems
kitas perspektyvas. Keliaudami jie susiranda naujų draugų, gerina užsienio
kalbų žinias. Taip pat įgyja patirties, kuri negali būti įvertinama pinigais –
už pinigus nepavyktų nuveikti darbų su tokiu užsidegimu ir meile, su kokia gali
padaryti senjoras savanoris.